Puodelis begalybės

 Atrodo dar viena niekuo neišsiskirianti diena darbe. O tada ateina jis.  Aš nepažįstu to vyriško, kuris ką tik atėjo, bet jis pradeda man išsipasakoti. Pasakoja apie tai, kai jau šešerius metus yra išsiskyręs su žmona,o sūnus gyvena Anglijoje. Jaunėlis sportininkas ir turi dešitmetę dukrą. Vėliau paaiškėja, jog šiam vyriškiui yra penkiasdešimt aštuoneri metai. Jis pasakoja ir pasakoja,o aš stoviu ir klausausi apsimesdama, jog galiu jam kaip nors padėti. Jis supyksta, kad nieko jam neatsakau ir pradeda pasakot kaip mat savo ateitį. Žiūrėdama jam į akis matau, kaip jos pradeda ašarot ir pati apsiverkiu. Palinkėjęs man ir kolegai gyventi laimingai jis išeina.  Po kelių valandų aš jį matau su alaus buteliu parduotuvės kasoje, o kol trumpam išeinu jis jau visas girtas tą patį pasakoja mano kolegai Domui. Po pokalbio Domas pasako, kad nuo vyriškio sklinda stiprus degtinės kvapas. Nepasakyčiau, jog man jis ryte pasirodė, kaip alkoholikas ar šiaip labai nusigyvenęs žmogus. Tač...