Puodelis begalybės

Dedikuoju ši laišką žmogui,  kuris buvo šalia ir niekad nepaliko. Miela Emilija,  ačiū už tavo laišką. Buvo įdomu sužinoti, kaip tu praleidai atostogas Londone. Norėčiau šiame laiške išsakyti savo nuomonę, kodėl svarbu suprasti ir atjausti kitą.  Atjausti ir suprasti kitą, nors ir nepažįstamą, yra žmogiškumo bruožas. Būna, kad einant gatve pamatai verkiantį vaiką ir nors tu jo visiškai nepažįsti to vaiko vaiko verksmas suspaudžiau tau širdį, tad tu prieini ir bandai jam padėti tarsi perimdamas dalį vaiko skausmo. Ir ne  tik su svetimais žmonėmis taip būna. Būna, kad užjauti ir draugę, kuriai ši diena atrodo pati blogiausia per visą jos gyvenimą ir net, jei tau tos blogos dienos priežastis atrodo nesuprantama, tu stengiesi suprasti, jog kuo nuoširdžiau galėtum padėti draugei. Drįstu teigti, kad kiekvienas, kuris turi bent lašelį žmogiškumo atjaus ir supras kitą nepaisant to, kokie santykiai juos sieja.  Jeigu tu stengsiesi kitus suprasti ir atjausti, ta...

Nutariau pasidalinti savo pupp kalba: Riba tarp žmogaus ir žvėries V. Goldingo romane ,,Musių valdovas‘‘   Žmonės patekę ilgam laiko tarpui į vietą toli nuo civilizacijos dažnai susiduria su savo vidiniais demonais. Dažnu atveju po ilgo buvimo laukinėje gamtoje žmogus pavirsta savitu žvėrimi, nepaisant to, jog net ir laukinėje gamtoje su juo yra kitų žmonių. Šiandien noriu papasakoti, kaip ši tema atskleidžiama Viljamo Goldingo romane ,,Musių valdovas‘‘. Nors Ralfo ir Džeko požiūriai skirtingi, bet tik jų dėka visi išliko tol kol juos išgelbėjo. Ralfas, kurį vaikai išsirinko vadu, stengėsi, kuo racionaliau pažiūrėti į susiklosčiusią padėtį. Vaikai gavo savo užduotis: vieni pasikeisdami kūreno laužą, kiti statė šėtras, o treti ieškojo maisto – kas rinko vaisius, o kas medžiojo šernus. Vyresnieji stengėsi dirbti ir prižiūrėti mažesniuosius, kadangi jie dar buvo per maži savimi pasirūpinti ir kasnakt verkdavo,   nes norėdavo grįžti namo pas mamą. Tačiau nepamirškim...