Myliu-nemyliu

-
 Kodėl savęs nemyliu? Geras klausimas. Pasistengsiu parodyt vaizdą iš savo pusės. 
 Visų pirmą nemeilė sau atėjo iš buvusios mokyklos, nes ten lengvai tariant nepritapau. Niekada nebuvau labai įspūdingų veido bruožų, niekada nesimaiviau prieš vaikinus, nesidažiau ir nesirengiau per daug atvirai. O kadangi nepritapau teko apie save išgirst įvairių epitetų. Tad nusprendžiau daugiau nebūt ten kur būna ale popiuliarūs. Vyresnėse klasėse prasidėjo tokie dalykai, kaip : o ji sportuoja. Įsitikinus, jog esu stora pradėjau vakarais bėgiot, bet slėpiau tai nuo visų, nes jie greičiausiai būtų tiesiog pasijuokę. 
 Kita priežastis kodėl savęs nemyliu gali būt belekokia, kad ir stereotipai. Labai smagu einant pro parduotuvių vitrinas matyt, jog šakaliukai, kurie sveria 40kg yra laikomi labai gražiais, tada ir pati pradedi svajot apie tokį svorį ir tokią kūdą figūrą. Kodėl kai pažiūri nuotraukas kokių 1950 putlių figūrų moterys buvo gražios ir tada bam 1990 kai atsiranda kultas garbinantis šakaliukus. Kodėl negali būt kaip vaikystėj, kai svarbu buvo žinot kuo daugiau žaidimų, o ne apkalbinėt, kaip va ta va ar va tas va apsirengė ne pagal figūrą ir šie drabužiai jį storina.
 Tad nepaisant savo figūros aš visada sau būsiu stora, net jei tapsiu 40kg sveriančiu šakaliuku.

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Šiuolaikinė Pandora

-
Vaizdas
 Kas gi ta šių laikų Pandoros skrynia?   Šiuolaikinė Pandoros skrynia yra žmonių susvetimėjimas. Jis pasireiškia bendravimo trūkumu, nuolatiniu nesusikalbėjimu ir nesupratimu. Būtent žmonių susvetimėjimas ir lemia daugelį mūsų problemų, nes nesugebėdami įsiklausyti į kitų mintis, mes sukeliame konfliktus. Galbūt, jei sustotume mūsų rūpesčių pilname pasaulyje ir įsiklausytume į kitus viskas būtų paprasčiau.  Dar viena Pandoros skrynia yra netolerancija. Ji verčia mus kreipti dėmesį į kitus, nes jie atrodo ar elgiasi, kitaip nei mums įprasta. Vienas iš netolerancijos bruožų yra victim blaming. Mes teisiame žmones už dalykus, kurių jie net negalėjo pasirinkti, pavizdžiui,  išprievartavimo. Kodėl mes juos smerkiame už tai? Nes daug kam atorodo, jog pati mergina pati tai išprovokavo, bet kodėl lesbietės susitvardo, o vyrai ne, nors abiem patinka moterys.  Tad tikiuosi, kad mūsų vaikai bus labiau tolerantiški nei mes.
Skaityti daugiau

Supratimas ir atjautimas

-
Vaizdas
Dedikuoju ši laišką žmogui,  kuris buvo šalia ir niekad nepaliko. Miela Emilija,  ačiū už tavo laišką. Buvo įdomu sužinoti, kaip tu praleidai atostogas Londone. Norėčiau šiame laiške išsakyti savo nuomonę, kodėl svarbu suprasti ir atjausti kitą.  Atjausti ir suprasti kitą, nors ir nepažįstamą, yra žmogiškumo bruožas. Būna, kad einant gatve pamatai verkiantį vaiką ir nors tu jo visiškai nepažįsti to vaiko vaiko verksmas suspaudžiau tau širdį, tad tu prieini ir bandai jam padėti tarsi perimdamas dalį vaiko skausmo. Ir ne  tik su svetimais žmonėmis taip būna. Būna, kad užjauti ir draugę, kuriai ši diena atrodo pati blogiausia per visą jos gyvenimą ir net, jei tau tos blogos dienos priežastis atrodo nesuprantama, tu stengiesi suprasti, jog kuo nuoširdžiau galėtum padėti draugei. Drįstu teigti, kad kiekvienas, kuris turi bent lašelį žmogiškumo atjaus ir supras kitą nepaisant to, kokie santykiai juos sieja.  Jeigu tu stengsiesi kitus suprasti ir atjausti, ta...
Skaityti daugiau

Pusiau žmogus

-
Vaizdas
Nutariau pasidalinti savo pupp kalba: Riba tarp žmogaus ir žvėries V. Goldingo romane ,,Musių valdovas‘‘   Žmonės patekę ilgam laiko tarpui į vietą toli nuo civilizacijos dažnai susiduria su savo vidiniais demonais. Dažnu atveju po ilgo buvimo laukinėje gamtoje žmogus pavirsta savitu žvėrimi, nepaisant to, jog net ir laukinėje gamtoje su juo yra kitų žmonių. Šiandien noriu papasakoti, kaip ši tema atskleidžiama Viljamo Goldingo romane ,,Musių valdovas‘‘. Nors Ralfo ir Džeko požiūriai skirtingi, bet tik jų dėka visi išliko tol kol juos išgelbėjo. Ralfas, kurį vaikai išsirinko vadu, stengėsi, kuo racionaliau pažiūrėti į susiklosčiusią padėtį. Vaikai gavo savo užduotis: vieni pasikeisdami kūreno laužą, kiti statė šėtras, o treti ieškojo maisto – kas rinko vaisius, o kas medžiojo šernus. Vyresnieji stengėsi dirbti ir prižiūrėti mažesniuosius, kadangi jie dar buvo per maži savimi pasirūpinti ir kasnakt verkdavo,   nes norėdavo grįžti namo pas mamą. Tačiau nepamirškim...
Skaityti daugiau