Puodelis begalybės

 ,,Būna ateina į tavo gyvenimą Žmogus. Ir tu pradedi dainuoti, nors anksčiau buvo gėda. Žmogus, kurį tu nori fotografuoti, nes tau jis visas gražus-ir piktas, ir lietum aplytas, ir sriuba apsipylęs. Ateina Žmogus, kuris tave prilaiko stovint autobuse, kad nenukristun ant pirmo posūkio. Būna, kai tikrai neturi jėgų ir įkvėpimo nieko daryti ir galvoji, kad nesi vertas daugiau nei pomidorai ant palangės, bet ateina va Tas žmogus ir tampa tavo palaikymo komanda, kuri priverčia patikėti, kad esi vertas daugiau ir dar daugiau. Ateina žmogus, kuriam nori papasakoti savo sapnus ir jis klausosi, net, jei sapnavai, kad esi vabalas. Žmogus, kuriam pili arbatą į gražiausią savo turimą puodelį, kurio šiaip jau niekam neduodi. Būna tu sakai "Man labai reikia ..." ir Tas žmogus tau paduoda šaukštelį, nes supranta, kad tu valgysi jogurtą ir turbūt ieškai šaukšto, ir taip jūs susikalbat be žodžių. Ateina žmogus, kuris atsimena tavo mėgstamiausius saldainius, dainas ir šalis. Tas žmogus taip b...

 Ir vėl nusprendžiau pasidalinti ištrauka iš etikos referato apie kultūrą. Tad kas gi tos civilizacija ir kultūra bei su kuo tai valgoma? Taigi vis dėlto koks skirtumas tarp civilizacijos ir kultūros? Tiek civilizaciją, tiek kultūrą kuria visuomenė, tačiau kultūra atsiranda tik susikūrus stipriai ir pastoviai civilizacijai, mat tuomet žmonės neturi pergyventi dėl didelių reformų ar panašių problemų, nes žino, kad sistema kurioje gyvena yra pakankamai stipri atlaikyti aplinkos spaudimą. Kultūrą žmonės kuria norėdami ateities kartom padaryti priimtinas savo krašto tradicijas, stereotipus apie kai kuriuos dalykus ir perduoti visas savo sukauptas žinias. Na, o civilizacija tai jau visai kitas dalykas. Civilizacija tai viskas ką sukūrė žmonės, tai ne tik luomų atsiradimas, bendri tam tikrai vietovei būdingi architektūros bruožai, o ir daiktai palengvinti buičiai.  Tai  visų žmonių esančių toje pačioje vietoje atradimų visuma padedanti įsitvirtinti, nes juk senovėje žmonės, ku...

  Aš nekalbėsiu apie rasinę ar religinę diskriminaciją, aš noriu pakalbėt apie tokią diskriminaciją, kai moterys žemina kitas moteris ir vyrus.  Artimos aplinkos pavizdys: moteris sako, kad tėvo diena-nėra šventė. Tokios moterys sako, kad jas reikia lepint, o kas lepins vyrus? Jie irgi turi jausmus ir nori jaustis mylimi. Labai durna, kad berniukams jau vaikystėje pasakoma, jog berniukai neverkia. Toks jausmas, kad jie kažokie robotai be jausmų, širdžių ar ašarų latakų. Argi taip sunku apsikabint mylimąjį ir pasakyt ką jam jauti, kartais palepint jį kokiu desertu be jokios progos? Ne. Tačiau yra moterų kuriom to nesuprast, nes matai jos vienintelės princesės.  Taip pat ta pati moteris sako, kad pavizdžiui toks dalykas, kaip žvejyba yra labai vyriškas pomėgis. 1) kokį pavizdį ji rodo savo vaikam 2) visi, kurie yra sveiko proto, jau seniai nebeskirsto darbų ir pomėgių į vyriškus ir moteriškus. Jeigu anksčiau moterys tik gamino,tvarkė namus ir augino vaikus, o vyrai  ...

 Kaip pasikeičia gyvenimas įstojus į gimnaziją arba skirtumai tarp gimnazijos ir progimnazijos subrendimo lygio.  Progimnazija kurioje mokiausi ale labai prestižinė, bet vidus nepaisant gražios išorės labai supuvias. Eilinė mano diena joje dažniausiai neapsieidavo be patyčių ir net tie kurie nepatyrė patyčių jautėsi ne kaip. Klasė, kurioje mokiausi, buvo super "patobulinta". Auklėtoja-na, jai rūpėjo pateisint visas praleistas pamokas ir mūsų uniformos dėvėjimo dažnumas, o emociniai klasės reikalai buvo visiškai nusispjaut. Ji tiesiog praignoruodavo mūsų nusiskundimus ir su ja niekada negalėjai pasikalbėt, kaip su drauge, o ne mokytoja.  Ir tada aš įstojau į gimnaziją. Gimnazija paprasta, be jokių stojamųjų ir nuo namų pasiekama vos dvejais autobusais. Pastatas seno pastato, kaip ir dauguma mokyklų, tačiau vidus toks jaukus. Visur iškabinti mokinių darbai, sienos šviesios ir laiptinėse pilna augalų. Mokiniai? Iš jų visada girdėti juokas. Patyčios? Mano gimnazija, ačiū di...