Skirtumai

 Kaip pasikeičia gyvenimas įstojus į gimnaziją arba skirtumai tarp gimnazijos ir progimnazijos subrendimo lygio.
 Progimnazija kurioje mokiausi ale labai prestižinė, bet vidus nepaisant gražios išorės labai supuvias. Eilinė mano diena joje dažniausiai neapsieidavo be patyčių ir net tie kurie nepatyrė patyčių jautėsi ne kaip. Klasė, kurioje mokiausi, buvo super "patobulinta". Auklėtoja-na, jai rūpėjo pateisint visas praleistas pamokas ir mūsų uniformos dėvėjimo dažnumas, o emociniai klasės reikalai buvo visiškai nusispjaut. Ji tiesiog praignoruodavo mūsų nusiskundimus ir su ja niekada negalėjai pasikalbėt, kaip su drauge, o ne mokytoja.
 Ir tada aš įstojau į gimnaziją. Gimnazija paprasta, be jokių stojamųjų ir nuo namų pasiekama vos dvejais autobusais. Pastatas seno pastato, kaip ir dauguma mokyklų, tačiau vidus toks jaukus. Visur iškabinti mokinių darbai, sienos šviesios ir laiptinėse pilna augalų. Mokiniai? Iš jų visada girdėti juokas. Patyčios? Mano gimnazija, ačiū dievui, jau seniai nesusidūrė su jomis. Klasėj įvairus kontingentas su savotiškumo prieskoniu, tačiau mano klasėj niekas nepatiria patyčių, jei kas pabėga-stengiamės kuo ilgiau atkalbinėt mokytojus nuo tos minties, kad kažkas besimokydamas universitetinėj klasėj galėjo pabėgt iš pamokų. Auklėtoja, na jai taip pat rūpi mūsų praleistų pamokų pateisinimai ir mūsų uniformos, bet su ja gali pasikalbėt, kaip su geriausia drauge. Atėjęs pas ją gali gaut saldainių ir puodel arbatos, pakalbėt, kaip sekas gyvenime, kuris yra už mokyklos ribų ir mes jai rūpim, ji mus užstoja kai pabėgam, susipyksta ir visada išsiaiškina kas su kuo ir prie ko.
 Tad į kokią aplinką pakliūsi taip ir jausies ir arba bus motyvacija arba nebus.