Atspindžiai
Nuo pat gimimo gyvename pasaulyje, kuriame viskas atsispindi.
Pirmaisiais gyvenimo metais susiformavęs mūsų charakteris priveda mus prie galybės atspindžių. Patys pirmieji atsispindantys dalykai būna, tai, kaip į mūsų elgesį reaguoja bendraamžiai, nes jie arba žaidžia toje pačioje smėlio dėžėje, kaip ir mes, arba ne. Kiek paūgėjus ir pradėjus eiti į mokyklą mes turėtume susirasti bendraminčių, tačiau tai nevisada pavyksta. Kodėl? Nes jei esi piktybinis dauguma su tavim nenorės bendraut, nors galbūt tas vienintelis draugas tave pakeistų į gerąją pusę.
Vėliau dėka mūsų charakterio atsispindi tai, kaip į mus žiūrį labiau vyresni. Jie dažnai mano, kad negalime turėti savo nuomonės,o kai bandai parodyt, jog yra priešingai - jie supyksta. Tačiau net ir esant skirtingoms nuomonėms vistiek gali rasti bendrą kalbą. Tačiau pažvelgus į jų akis gali pamatyti lengvą pagiežą, nes tu jau pakankamai didelis, jog galėtum jiem atsikirst, užstot save ir kitus, bei gint savo nuomonę. O tada jų atsindys sudūžta ir jie pamato, kad tu seniai jau nesi vaikas, kuriam gali vadovaut ir jį nubaust.
Tad žmonės mus arba mėgsta arba nelabai, bet svarbiausia nepasiklysti ne tik kitų žmonių matomuose atspindžiuose, bet ir savo atspindžių labarinte.
Pirmaisiais gyvenimo metais susiformavęs mūsų charakteris priveda mus prie galybės atspindžių. Patys pirmieji atsispindantys dalykai būna, tai, kaip į mūsų elgesį reaguoja bendraamžiai, nes jie arba žaidžia toje pačioje smėlio dėžėje, kaip ir mes, arba ne. Kiek paūgėjus ir pradėjus eiti į mokyklą mes turėtume susirasti bendraminčių, tačiau tai nevisada pavyksta. Kodėl? Nes jei esi piktybinis dauguma su tavim nenorės bendraut, nors galbūt tas vienintelis draugas tave pakeistų į gerąją pusę.
Vėliau dėka mūsų charakterio atsispindi tai, kaip į mus žiūrį labiau vyresni. Jie dažnai mano, kad negalime turėti savo nuomonės,o kai bandai parodyt, jog yra priešingai - jie supyksta. Tačiau net ir esant skirtingoms nuomonėms vistiek gali rasti bendrą kalbą. Tačiau pažvelgus į jų akis gali pamatyti lengvą pagiežą, nes tu jau pakankamai didelis, jog galėtum jiem atsikirst, užstot save ir kitus, bei gint savo nuomonę. O tada jų atsindys sudūžta ir jie pamato, kad tu seniai jau nesi vaikas, kuriam gali vadovaut ir jį nubaust.
Tad žmonės mus arba mėgsta arba nelabai, bet svarbiausia nepasiklysti ne tik kitų žmonių matomuose atspindžiuose, bet ir savo atspindžių labarinte.
Komentarai
Rašyti komentarą