Supratimas ir atjautimas

Dedikuoju ši laišką žmogui, 

kuris buvo šalia ir niekad nepaliko.

Miela Emilija,

 ačiū už tavo laišką. Buvo įdomu sužinoti, kaip tu praleidai atostogas Londone. Norėčiau šiame laiške išsakyti savo nuomonę, kodėl svarbu suprasti ir atjausti kitą.

 Atjausti ir suprasti kitą, nors ir nepažįstamą, yra žmogiškumo bruožas. Būna, kad einant gatve pamatai verkiantį vaiką ir nors tu jo visiškai nepažįsti to vaiko vaiko verksmas suspaudžiau tau širdį, tad tu prieini ir bandai jam padėti tarsi perimdamas dalį vaiko skausmo. Ir ne  tik su svetimais žmonėmis taip būna. Būna, kad užjauti ir draugę, kuriai ši diena atrodo pati blogiausia per visą jos gyvenimą ir net, jei tau tos blogos dienos priežastis atrodo nesuprantama, tu stengiesi suprasti, jog kuo nuoširdžiau galėtum padėti draugei. Drįstu teigti, kad kiekvienas, kuris turi bent lašelį žmogiškumo atjaus ir supras kitą nepaisant to, kokie santykiai juos sieja.
 Jeigu tu stengsiesi kitus suprasti ir atjausti, tai ir jie stengsis tave suprasti ir atjausti. Puikus tokio elgesio pavyzdys yra Viljamo Goldingo romane ,,Musių valdovas''. Patekus į salą Ralfas stengėsi suprasti visų bėdas, atjausti vaikus, nors visi aplinkui buvo nepažįstami. Atsidėkodami paaugliai kūreno laužą, nors nesuprato jo esmės. Vaikai prireikus stengdavosi išklausyti ir suprasti Ralfo pasiūlymus, nors dauguma jiems priešinosi. Tokių elgesio pavyzdžių yra ir Justino Marcinkevičiaus dramoje ,,Mindaugas". Mindaugas stengėsi visus atjausti ir suprasti. Kai apiplėšė jo draugo namus, Mindaugas jam atidavė savo pilį. Vėliau, kai Mindaugas pradėjo visus artimus tremti jo brolis ir draugai stengėsi suprasti ir pateisinti jo tokį elgesį. Tad elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi.
 Mano manymu, yra svarbu atjausti ir suprasti kitą nepaisant to, kas jis tau yra ir tavo gerumas būtinai sugrįš atgal. Lauksiu tavo pamąstymų apie tai ką parašiau.

Apkabinu❤